Fakultetas

Tvarus žmogiškųjų išteklių valdymas ir darbo ateitis

Atsižvelgiant į dabartinius sparčius ekonominius, geopolitinius, socialinius ir technologinius pokyčius, tvarus žmogiškųjų išteklių valdymas ir prisitaikymas prie naujos darbo aplinkos atlieka svarbų vaidmenį skatinant ekonominę ir socialinę plėtrą. ISM tyrėjai buvo vieni pirmųjų mokslininkų, pradėjusių vykdyti šios srities tyrimus ir prie jų svariai prisidėjusių. Pavyzdžiui, Dwertman, Goštautaitės, Kazlauskaitės ir Bučiūnienės straipsnis apie žmonių su negalia įdarbinimo naudą įmonėms buvo išpublikuotas žurnale „Academy of Management Journal“ (žurnalas yra FT 50 žurnalų sąraše, ir Verslo mokyklų asociacijos Akademinių žurnalų vadove (AJG), priklausantis kategorijai 4*), Shao, Goštautaitės, Wang ir Ng straipsnis apie darbuotojų amžėjimą žurnale „Personnel Psychology“ (AJG 4*) ir kt.

Ateityje tyrimai bus skirti tokioms potemėms kaip žmogiškojo kapitalo tvarumas (Bučiūnienė ir Yerlitas), įsidarbinimo galimybės skirtingose gyvenimo etapuose ir karjeros tvarumas (Goštautaitė ir Liubertė), rūpinimasis darbuotojų gerove (Kazlauskaitė, Poškutė, Goštautaitė), asmenų su negalia užimtumas (Bučiūnienė ir Lolat), darbuotojų savanorystė ir įsitraukimas į NVO veiklas (Bučiūnienė, Petreikienė, Pranaitytė), žmogiškųjų išteklių valdymo praktikų ir kultūros vystymas naujoje darbo aplinkoje (Kazlauskaitė ir Jonynienė).

Aplinkos poveikis darbuotojų gerovei ir darbo rezultatams

Fizinė darbo aplinka atlieka svarbų vaidmenį palaikant darbuotojų ir visuomenės sveikatą, gerovę ir pasiekimus, kuriant stipresnes organizacijas ir sveikesnes bendruomenes bei apsaugant natūralią aplinką. ISM mokslininkai prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo atlikdami tyrimus tokiose potemėes kaip fizinės darbo aplinkos poveikis darbuotojų gerovei, gamtos poveikis visuomenės ir asmens sveikatai, maisto vartojimui ir kognityvinei veiklai. Tarp kitų publikacijų šioje tematikoje paminėtina Kazlauskaitės, Martinaitytės, Lyubovnikovos, ir Augutytės-Kvedaravičienės atlikta sisteminė literatūros biuro aplinkos poveikio darbuotojų gerovei tematikoje apžvalga, paskelbta žurnale „International Journal of Management Reviews“ (AJG 3) ir Joye straipsnių serija apie gamtos poveikį.

Ateityje tyrėjai ir toliau nagrinės aplinkos poveikį visuomenės ir darbuotojų sveikatai (Joye ir Lisauskienė), etiškai elgsenai (Joye ir Muravjovas) bei darbuotojų gerovei ir darbo rezultatams (Kazlauskaitė ir Augutytė-Kvedaravičienė).

Naujų technologijų poveikis darbo pobūdžiui

Naujos technologijos verčia keisti verslo modelius, organizacijos struktūras ir darbo organizavimą.

Diegiant naujas technologijas, siekiama didinti veiklos efektyvumą ir ekonominius pasiekimus, tačiau technologijos dažnai sukelia neigiamus efektus. ISM mokslininkės (Bučiūnienė, Goštautaitė, Liubertė, Remeikienė, Qureshi) tiria organizacinius iššūkius, susijusius su naujų technologijų (robotų diegimo, 3D spausdinimo) taikymu, neigiamo poveikio darbuotojų gerovei neutralizavimu, ir žmonių išteklių valdymo vaidmenį naujų technologijų diegimo kontekste. Tyrimų rezultatai pristatyti aukščiausio lygio pasaulinėse konferencijose, o straipsniai yra prestižinių žurnalų „Academy of Management Discoveries” (AJG 3), „Organization Studies” (FT 50 žurnalų sąrašas, AJG 4*), „The International Journal of Human Resource Management” (AJG 3) recenzavimo procese arba priimti publikavimui.

ISM mokslininkai tęsia dirbtinio intelekto, robotikos, 3D spausdinimo ir kitų technologijų taikymo sveikatos priežiūros (robotizuota chirurgija), gamybos, statybos, švietimo ir kituose sektoriuose bei žmogaus ir technologijų sąveikos tyrimus.

DI naudojimas duomenų valdymui ir sprendimų priėmimui

ISM sparčiai plečia šios tematikos tyrimus. Šiai temai vadovauja V. Akstinaitė bendradarbiaudama su geriausiais šios srities mokslininkais pasaulyje. Akstinaitės ir Sadler-Smith pranešimas apie pažangias vadybos tyrimų metodikas, naudojant kompiuterinę lingvistiką ir mašininį mokymąsi 2022 m. Britų vadybos akademijos konferencijoje laimėjo geriausio straipsnio Mokslinių tyrimų metodų grupėje apdovanojimą.

Dirbtinio intelekto (DI) ir mašininio mokymosi metodais pagrįsti straipsniai buvo išpublikuoti tokiuose pripažintuose moksliniuose žurnaluose kaip „Journal of Business Ethics“ (FT 50 žurnalų sąraše, AJG 4*), „Human Resource Management Journal“ (4* AJG), „British Journal of Management“ (AJG 4), ir t.t. Miniotaitės ir Pilkienės projekte „DI ir mašininio mokymosi sprendimų panaudojimas žmogiškųjų išteklių paieškos, atrankos ir vertinimo platformos kūrimui“ DI tyrimai yra pritaikomi vadybos praktikoje.

ISM mokslininkai ir toliau plės savo tyrimus naudodami pažangius, su DI susijusius metodus, tokius kaip mašininis mokymasis ir kompiuterinė lingvistika. Šie metodai bus taikomi įvairiuose tyrimų kontekstuose.

DI vaidmuo lyderystėje

ISM yra atlikta nemažai su lyderyste ir dirbtiniu intelektu (DI) susijusių tyrimų. Sadler-Smith ir Akstinaitė naudojo kompiuterinę lingvistiką ir mašininį mokymąsi tiriant arogantišką lyderystę (hubris). Jų tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Organization & Environment“ (AJG 3). Kai kuriuose šiuo metu vykdomuose ir būsimuose tyrimuose bus naudojamos tokios pažangiausios technologijos kaip gilieji neuroniniai tinklai, kurie padės sukurti algoritmą, pagal kurį būtų galima per atstumą iš kalbos išmatuoti su lyderyste susijusius gebėjimus. Šį tyrimą Akstinaitė atliks bendradarbiaudama su pasaulyje pirmaujančiu lyderystės tyrėju J. Antonakiu iš Lozanos universiteto (h-index=53). ISM mokslininkai taip pat atliks tyrimus, skirtus geriau suprasti naujas lyderystės teorijas, tokias kaip „Industry 4.0“ lyderystė, horizontali lyderystė, virtuali lyderystė ir kt.

Lyderystė ir organizavimas nuotolinio darbo eroje

ISM mokslininkai lyderystės ir organizavimo problemas kintančioje darbo aplinkoje sprendžia ir per nuotolinio darbo studijas. Nakrošienė, Bučiūnienė ir Goštautaitė buvo vienos iš pirmųjų mokslininkių, pradėjusių tirti nuotolinį darbą. Bučiūnienė ir Kazlauskaitė tiria makro ir mezzo lygmens veiksnius, turinčius įtakos nuotolinio darbo paplitimui Europoje (knygos skyrius bus išleistas Routledge Innovation and Technology Horizons knygų serijoje). Nordforsko programos finansuojamas projektas (2023–2026 m.) tirs lyderystę nepakankamai ištirtame hibridinio darbo organizavimo kontekste. Be to, šis ketverius metus truksiantis tyrimas bus atliktas trijose šalyse: Lietuvoje, Norvegijoje ir Švedijoje.

Vertės kūrimas ir lyderystė įvairiuose kontekstuose

ISM mokslininkai nagrinėja įvairias vertės bendrakūros ir lyderystės temas skirtinguose kontekstuose. Vertės bendrakūra tiriama švietimo srityje, kur Auruškevičienė, Misiūnas, Židonis, Šidlauskienė ir Survilaitė tiria piliečių įsitraukimą į bendrą vidurinio ugdymo paslaugų kūrimą. Alonderienė, Müller, Chmieliauskas, Pilkienė, Šimkonis ir kt. tiria vertės kūrimą per projektų tinklų valdyseną.

Lyderystės temos taip pat nagrinėjamos įvairiuose kontekstuose. Alonderienė, Müller, Chmieliauskas, Pilkienė ir Šimkonis tiria horizontaliąją lyderystę projektuose. Jie paskelbė savo tyrimų rezultatus žurnaluose „IEEE Transactions on Engineering Management“ (AJG 3) ir „Production Planning & Control“ (AJG 3). Be to, Akstinaitė, bendradarbiaudama su Sadler-Smith, tyrė lyderystės iššūkius neramumų laikais, įskaitant COVID-19 („Leadership“, AJG 2). Minelgaitė ir Škudienė (2018) daug dėmesio skyrė lyderystei versle Lietuvoje ir pasaulinėse institucijose. Jaškienė ir Bučiūnienė tyrinėjo akademinę lyderystę. Ryazanova ir Jaškienė pateikė įrodymais pagrįstas rekomendacijas akademiniams lyderiams mokslinių tyrimų valdymo klausimais („Research Policy“, FT 50 žurnalų sąraše, AJG 4*).

Sveikatos ir tvaraus vartojimo skatinimas

Vartotojų sveikatos ir tvaraus vartojimo skatinimas yra labai svarbūs darnaus vystymosi aspektai, prisidedantys prie neigiamų aplinkos ir socialinių išorinių padarinių mažinimo bei tvarių produktų rinkų plėtros. ISM mokslininkai prisidėjo prie šios tyrimų srities tyrinėdami naujus požiūrius, skatinančius vartotojus priimti tvaresnius sprendimus ir gyventi sveikai. Šios tematikos tyrimų rezultatai buvo publikuoti geriausiuose moksliniuose žurnaluose: pvz., Vohs, Schmeichel, …, Joye, Gineikienės ir kt. straipsnis žurnale “Psychological Science” (AJG 4*), Gineikienės, Fennis, Barauskaitės, Van Koningsbruggen tyrimas apie streso ir ligų grėsmės poveikį vartotojų sprendimų priėmimui žurnaluose “International Journal of Research in Marketing” (AJG 4), “Personality and Individual Differences” (AJG 3), “Psychology & Marketing” (AJG 3) ir kt.

Ateityje ir toliau bus gvildenamos atsakingos vartotojų elgsenos ir tvaraus vartojimo, žiedinio vartojimo, su sveikata susijusių vartotojų sprendimų priėmimo ir įpročių keitimo potemės (Joye, Barauskaitė, Uždavinytė, Kaminskienė).

Vartotojų atsakas į DI ir skaitmenizavimą

ISM mokslininkai tiria vartotojų motyvaciją dirbtinio intelekto rinkodaroje. Auruškevičienė, Lekavičiūtė ir Šidlauskienė tiria, kaip DI, įskaitant intelektualiųjų agentų ir balso pagalbos naudojimą programėlėse, veikia vartotojų elgseną, o Aubel ir Joye robotų antropomorfizmo poveikį vartotojų rizikingai elgsenai. Šie tyrimai buvo pristatyti tokiose prestižinėse konferencijose kaip American Marketing Association, Society for Consumer Psychology, Academy of Marketing Science ir kt. Šių tyrimų rezultatai taip pat buvo publikuoti aukšto lygio moksliniuose žurnaluose, o tai pabrėžia jų reikšmę ir kokybę.

Su DI susijusi vartotojų elgsena ir konkrečiai skaitmenizavimo bei dirbtinio intelekto poveikis vartotojų patirčiai bus ir toliau nagrinėjamas ISM.

Mikro ir makroekonominiai augimo ir tvaraus vystymosi veiksniai

ISM mokslininkai tiria, kaip pinigų ir fiskalinė politika veikia tvarų augimą ir socialinį vystymąsi. Pinigų politikos poveikį finansinio turto kainoms nagrinėjo Žukauskas bendradarbiaudamas su Hülsmann, kurio straipsniai buvo publikuoti žurnaluose „Quarterly Journal of Austrian Economics“ (AJG 1) ir „The Quarterly Review of Economics and Finance“ (AJG 2). Barauskaitė-Griškevičienė ir Nguyen tyrimuose, publikuotuose žurnaluose „Empirical Economics” (AJG 2), “Economic Modelling” (AJG 2), and “International Journal of Finance and Economics” (AJG 3), nagrinėjo visuminius ekonomikos svyravimus, tiesioginį bei netiesioginį tinklų efektus. Klimavičienė ir kt. nagrinėjo, kaip tiesioginės užsienio investicijos veikia ekonomikos augimą. Poškutės „Horizontas 2020“ programos finansuojamas tyrimas apie socialinius demografinių pokyčių padarinius taip pat buvo orientuotas į tvarumo klausimus. Ginevičius, Noga, Žemaitis ir kt. nagrinėjo, kaip elektros energijos suvartojimas veikia skirtingas pramonės šakas.

Tyrimai ateityje bus skirti pramonės ir ekonomikos rezultatus lemiantiems veiksniams ir tvaraus ekonomikos augimo bei socialinio teisingumo strategijoms.

Finansų ekonomika, finansinės technologijos ir tvarumas

Finansų institucijas ir rinkas formuoja ekonomika, technologijos ir tvarumas. Kaminskas, Šarapovas, Kušlys, Hashimoto ir Poškutė įnešė savo indėlį į šią sritį nagrinėdami makrofinansinius klausimus, tokius kaip centrinio banko fiskalinės politikos komunikacija, finansų institucijų plėtra, finansų centrai, pensijų fondų sistemos. Lisauskienė, Darškuvienė, Mariničevaitė ir Katkov nagrinėjo fintech inovacijas ir investicinę elgseną. Darškuvienė, Pranckėnaitė, Klimavičienė, Misiūnas, Kundelis ir Nasteckienė nagrinėjo bendrovių finansus ir valdyseną, įskaitant bendrovių savininkų elgsenos poveikį skoloms ir finansiniams sunkumams skirtinguose kontekstuose. Tyrimai publikuoti žurnaluose: „Urban Studies“ (AJG 3), „European Urban and Regional Studies“ (AJG 3) ir kt.

Ateityje ISM mokslininkai ketina tirti robotizacijos poveikį finansinių investuotojų elgsenos šališkumams, įmonės nuosavybės poveikį skoloms ir finansiniams sunkumams, taip pat finansinių rezultatų ir valdysenos poveikį tvarumui.

Darbo rinkos, automatizavimas ir ekonomikos augimas

ISM mokslininkų vykdytuose tyrimuose atskleistas naujas požiūris į galimą automatizavimo poveikį darbo rinkoms ir užimtumui, ekonomikos augimo ir nedarbo mažinimo sąsajas (Boyd, Huettinger, Šarapovas, Kušlys, Zirgulis), automatizavimą ir profesinį mobilumą (Christenko), robotų apmokestinimą (Huettinger, Boyd), rinkimų tvarkos ir viešųjų MTEP sąryšį (Krūminas), socialines ir ekonomines mokslinių tyrimų ir plėtros pasekmes. Tyrimai publikuoti žurnaluose „Review of Economics and Economic Methodology”, “Futures“ (AJG 2) ir “Constitutional Political Economy” (AJG 1).

Tęsiant darbo rinkų, užimtumo ir automatizavimo tyrimus ISM mokslininkai nagrinės konceptualias problemas, sieks atskleisti ekonominius ir socialinius iššūkius bei viešosios politikos pasekmes, susijusias su didesniu automatizavimu.