Interpersonal Psychology LT (HUM101)

Bendravimo psichologijos kurso teorinėse paskaitose ir pratybų metu klausytojai supažindinami su pagrindiniais bendravimo psichologijos teiginiais ir teorijomis. Studentai supažindinami su psichologinio-socialinio suvokimo proceso ypatumais bendravimo procese; nagrinėja žodinio bendravimo ypatumus, jausmų psichologijos dėsningumus, nežodinio bendravimo ypatumus; grupinius ir komandinius aspektus. Dalyviai aptaria bendravimo įgūdžių svarbą kasdienėje veikloje; analizuoja įvairias manipuliacijas bendravimo metu; nagrinėja konfliktų temą. Taip pat užsiėmimų metu dalyviai supažindami su pagrindiniais asmenybės psichologijos teiginiais ir teorijomis. Asmenybė nagrinėjama, kaip įgūdžių rinkinys. O kūrybiškumas laikomas vienu iš galimų asmenybės įgūdžių.Pratybų metu dalyviai praktiškai patiria, kaip pasireiškia vienas ar kitas bendravimo psichologijos dėsnis. Praktiniai užsiėmimai skirti studentų individualių asmeninių savybių ir pasitikėjimo savimi analizei bei asmeninės veiklos valdymo būdų pasirinkimui; socialinių įgūdžių lavinimui, komandinio elgesio įgūdžių lavinimui.Baigus šį kursą, studentai turėtų žinoti tarpasmeninio bendravimo ypatumus; sugebėti suprasti ir analizuoti socialinės elgsenos priežastis ir pasekmes; taip pat geriau perprasti savo asmeninį vidinį psichosocialinį portretą. Žinios ir patyrimas suteiks galimybę gilesniam ir platesniam savo asmeniniam ir profesiniam augimui bei tobulėjimui. Šis kursas turi sąsajas su savęs ir kitų suvokimu ir pažinimu; empatija; kūrybiškumu socialiniame kontekste; pasitikėjimu savimi.

Tai bendravimo psichologijos pagrindų kursas, skirtas bakalauro studijų programos studentams. Jo tikslas – suteikti studentams žinių ir praktinių patyrimų apie tai, kaip galima pažinti save ir kitus, kokie yra sėkmingo tarpusavio bendravimo veiksniai, taip pat padėti praktiškai formuoti efektyvius bendravimo bei savęs pažinimo įgūdžius. T. y., lavinti gilesnį savo asmenino vidinio psichosocialinio portreto supratimą ir priėmimą; skatinti geriau perprasti kitų asmenybes ir jų elgesio ypatumus. Ypatingas dėmesys bendravimo etikos tobulinimui ir kūrybiškumo skatinimui socialinės psichologijos kontekste. Svarbu ugdyti studentų kūrybiškumą, atliekant praktines individualias ir grupines užduotis; užsiimti savistaba, autorefleksija, saviaktualizacija.

• Gebėti įvardinti pagrindines bendravimo psichologijos, kūrybiškumo psichologijos, asmenybės psichologijos koncepcijas.
• Gebėti analizuoti psichologinio proceso veiksnius; formuoti psichosocialinius kūrybiškumo įgūdžius; lavinti savęs ir kitų pažinimo įgūdžius.
• Gebėti kūrybiškai analizuoti ir tirti psichosocialinę aplinką.
• Gebėti bendrauti bei rezultatyviai dirbti grupėje ar komandoje.
• Gebėti lavinti savarankiško mokymosi įgūdžius, būtinus studijoms tęsti kitoje pakopoje.
• Gebėti rengti tiriamuosius darbus pagal kalbos ir rašto kultūros reikalavimus.
• Gebėti pritaikyti psichosocialines, komunikacijos, kūrybiškumo, asmenybės psichologijos teorijas įvairiose grupėse; išmanyti ir taikyti praktikoje psichologijos teorijų aspektus, bendrauniversitetinio išsilavinimo žiniomis efektyviai papildant vadybinį ar ekonominį išsilavinimą.
• Gebėti taikyti kritinį, konstruktyvų, kūrybinį mąstymą problemų identifikavimui ir sprendimui.
• Gebėti reikšti žodžiu gimtąja kalba, bendrauti su specialistų ir ne specialistų auditorijomis.
• Gebėti tinkamai reikšti mintis raštu gimtąja kalba, cituoti ir atpasakoti kitų autorių mintis tekste.